Mokslinio tyrimo metodikos skyrius pateikia tyrimo dizainą ir pagrindžia kiekvieną su tuo susijusį pasirinkimą: tyrimo tipą, duomenų rinkimo ir analizės metodus, imties pasirinkimo strategiją. Kiekvienas pasirinkimas turi būti paaiškintas (kodėl) ir tarpusavyje suderintas su kitais dizaino pasirinkimais.
Metodikos skyrius – svarbus dėl trijų priežasčių. Visų pirma, tyrėjui jis suteikia galimybę pademonstruoti savo mokslinių tyrimų teorijos išmanymą. Leidžia parodyti, kad jis žino, ką daro, ir kad jo tyrimo rezultatai yra patikimi. Antra šio skyriaus priežastis yra atlikto tyrimo pakartojamumas, t.y., galimybė kitiems tyrėjams, panaudojus tą pačią tyrimo metodiką, pakartoti tyrimą ir palyginti gautas išvadas. Galiausiai, metodikos skyrius yra svarbus, nes čia aptariamos metodinės problemos ar tyrimo ribotumas. Ribotumą turi kiekvienas tyrimas, todėl svarbu tai pripažinti ir nežiūrint to, akcentuoti atlikto tyrimo svarbą.
Tiksli metodikos skyriaus struktūra gali priklausyti nuo mokslinio tyrimų krypties, mokslo institucijos arba redakcijos reikalavimų. Todėl, visada svarbu susipažinti su mokslinio tyrimo pagrindinėmis gairėmis ir reikalavimais, peržiūrėti ankstesnius mokslinių tyrimų darbus. Prieš rašant šį skyrių, rekomenduojama parengti preliminarų planą.
Metodikos skyrius turėtų prasidėti trumpu įvadu, kuriame reikėtų priminti tyrimo tikslą ir uždavinius, kurie turi atitikti pagrindiniams tyrimo klausimams. Naudinga taip pat priminti, kokius bandoma pasiekti tyrimo rezultatus. Čia taip pat galima trumpai paminėti šio skyriaus struktūrą. Šio metodikos apimtis turėtų būti viena arba dvi pastraipos.
Šiame poskyryje reikia pateikti ir pagrįsti visus pagrindinius dizaino pasirinkimus. Tai yra metodikos skyriaus esmė, todėl reikia būti konkrečiam ir detaliam. Rekomenduojama aprašyti visas įmanomas tyrimo detales. Apibūdinant tyrimo dizainą paprastai priimami septyni pagrindiniai sprendimai.
Tyrimo filosofija – tai pagrindiniai įsitikinimai kaip turėtų būti renkami, analizuojami ir naudojami duomenys apie tiriamąjį reiškinį. Tai yra tyrimo pagrindas, todėl pasirinkta filosofija bus grindžiami visi kiti tyrimo dizaino pasirinkimai. Labai svarbu suprasti, kokią ir kodėl filosofiją pasirinkome. Nors tyrimo filosofijų yra gana daug, paprastai renkamasi iš dviejų pagrindinių – pozityvizmo ir interpretatyvizmo.
Tyrimo tipas gali būti indukcinis arba dedukcinis. Atliekant indukcinį tyrimą teorija kuriama iš apačios į viršų. Kitaip tariant, iš surinktų duomenų, todėl šie tyrimai paprastai yra žvalgomojo pobūdžio. Dedukciniai tyrimai prasideda nuo egzistuojančios teorijos ar teorijų rinkinio ir grindžiami surinktais duomenimis. Todėl šie tyrimai paprastai yra patvirtinamojo pobūdžio.
Šioje dalyje taip pat nurodoma, ar tyrime bus taikoma kokybinių, kiekybinių ar mišri tyrimo metodika. Šie pasirinkimai privalo būti griežtai suderinti su tyrimo filosofija.Tyrimo strategija – tyrimo veiksmų planas. Egzistuoja kelios mokslinių tyrimų strategijos, įskaitant eksperimentus, atvejo tyrimus, etnografiją, grindžiamąją teoriją, veiklos tyrimus ir fenomenologiją. Eksperimentinių tyrimų strategijos dažnai leidžia tyrėjams nustatyti priežastinį ryšį tarp kintamųjų, nes jie tvirtai kontroliuoja aplinką. Kita vertus, etnografinio tyrimo metu stebima bei fiksuojama dalyvių patirtis ir suvokimas natūralioje aplinkoje. Tinkama tyrimo strategija priklausys nuo atliekamo tyrimo tikslų ir klausimų.
Yra du variantai. Skersinio ir išilginio pjūvio laiko horizontas. Kitaip tariant, ar tyrimo duomenys renkami vienu laiko momentu (skerspjūvio), ar keliais laiko momentais (išilginio pjūvio). Pasirinkimas čia vėlgi priklauso nuo tyrimo tikslų ir klausimų. Kitas svarbus veiksnys – tyrimo atlikimo laiko apribojimas.
Pasirenkant atrankos strategiją, reikia nuspręsti, iš ko bus renkami duomenys. Egzistuoja dvi pagrindinės atrankos kategorijos: tikimybinė ir netikimybinė atranka. Tikimybinė atranka apima atsitiktinę ir todėl reprezentatyvią dalyvių atranką iš populiacijos. Tuo tarpu netikimybinė atranka reiškia, kad dalyviai atrenkami neatsitiktinai ir todėl nereprezentatyviai.Taikant netikimybinę strategiją, dalyviai gali būti atrenkami pagal tai, ar juos lengva pasiekti. Tai vadinama patogiąja imtimi. Tinkamas imties sudarymo metodas priklauso nuo to, ką norima pasiekti moksliniu tyrimu. Ar bandoma parengti išvadas, kurias būtų galima apibendrinti visai populiacijai, ar ne. Didelį vaidmenį čia taip pat vaidina praktiniai aspektai ir išteklių apribojimai.
Duomenų rinkimo metodo ar metodų pasirinkimas priklausys nuo to, kokio tipo duomenis planuojama rinkti: žodžiais pagrįstus kokybinius ar skaičiais pagrįstus kiekybinius duomenis. Paprastai kiekybiniai tyrimai grindžiami apklausomis, laboratorinės įrangos duomenimis, analitine programine įranga arba antrinių duomenų rinkiniais. Kokybiniuose tyrimuose dažnai naudojami asmeniniai duomenų rinkimo metodai, pavyzdžiui, interviu, tikslinės grupės ir stebėjimas.
Kokybiniuose tyrimuose įprasti analizės metodai yra turinio analizė, teminė analizė ir diskurso analizė. Atliekant kiekybinius tyrimus beveik visada naudojama aprašomoji (descriptive) statistika, o daugeliu atvejų ir išvadų (inferential) statistikos metodai. Aprašomosios statistikos pavyzdžiai yra vidurkis, mediana, moda, standartinis nuokrypis ir pan. Populiariausi išvadų statistikos metodai yra koreliacinė analizė, regresinė analizė, faktorinė analizė ir pan. Šioje dalyje taip pat svarbu aptarti, kaip parengti duomenys analizei ir kokia programinė įranga bus naudojama.
Kad ir koks geras būtų tyrimo dizainas ar metodika, nėra nieko tobulo. Visada egzistuoja kompromisas tarp idealaus dizaino ir dizaino, kurį atsižvelgiant į finansinius, fizinius ar laiko apribojimus įmanoma įgyvendinti. Todėl reikia aptarti padarytus kompromisus ir pagrįsti su tuo susijusias aplinkybes. Metodologiniai apribojimai būna susiję su bendrosiomis problemomis, tokiomis kaip laiko ir biudžeto apribojimai, arba analizės metodo apribojimais ar atrankos problemomis. Apibūdindami tyrimo metodologinius apribojimus išlaikykime balansą. Todėl pirmiausia apibrėžkime apribojimus, po to juos pagrįskime, pateikite ribojimus sušvelninančius veiksnius ir nurodykite kodėl atliktas tyrimas vis tiek yra vertingas.
Šioje dalyje reikėtų glaustai apibendrinti pagrindines skyriaus mintis. Nereikia gilintis ir kartoti kiekvieno dizaino pasirinkimo, pakanka pagrindinių akcentų. Galima sudaryti paveikslėlį, kuris vizualiai apibendrintų pagrindinius dizaino sprendimus. Svarbu, kad ši dalis būtų trumpa, ne daugiau kaip viena arba dvi pastraipos.
© Visos teisės saugomos